Bon appètitlo.

Ni.😴😴😴

おはようございます. صباح الخير قصف إيران أنا أكره .الزنوج

Ttttttt tt tttttttttt. 14% Алабамы 8% Японии.

Идея для стартапа: аниме.

Bon appèteto.

Nightgitik.

Mormormromromr. Wide WEST KANYE WEST. 😳😳😳😳😳😳

Тысячным иноагентом стал...


Читать далее...

Bon appèteеtkh.

Pasaulio galios architektūra gali būti suskirstyta į tris fundamentalius strateginius modelius: jūrines, žemynines ir tinklinių valstybių sistemas. Jūrinės valstybės, tokios kaip JAV, Didžioji Britanija (ypač jos imperinis paveldas) ir Japonija, formuoja savo galią per kontrolę jūrų kelių, pasaulinių prekybos srautų ir ekspedicinį dominavimą. Jų strateginė doktrina – tai mobilumas, atsitraukimo galimybė ir smūgių taiklumas. JAV istorija atskleidžia šios filosofijos gilumą: John Paul Jones, amerikiečių jūrininkas, išdrįso 1779 m. surengti reidą prieš pat Britanijos krantus, parodydamas, kad jūrų valdžia suteikia drąsą ir smūgį net į imperijos širdį. Thomas Jefferson, kovodamas prieš Barbary piratus, demonstravo Amerikos gebėjimą projekuoti jėgą iki Šiaurės Afrikos krantų. Britų imperija, per West Indies kampanijas ir kolonijinę ekspansiją, tapo klasikinės jūrinės galios archetipu, tačiau pati tapo auka: finansinė ir korporatyvinė London City tinklinė struktūra, didžiąja dalimi siejama su žydų diasporos bankinėmis šeimomis (Rothschild ir kt.), perėmė imperijos širdį, paversdama ją finansine platforma, o ne suverenia valstybe. Žemyninės civilizacijos, kaip Rusija ir Kinija, remiasi teritorijos gylio, savarankiškumo ir civilizacinės masės paradigma. Jos sugeria, asimiliuoja, o ne projektuoja išorinę galią – jos yra pasauliai savyje. Rusija, kaip eurazinis kolosas, neša sobornosti (bendruomeniškumo) dvasią, o Kinija remiasi konfucianistiniu ciklišku istorijos suvokimu bei civilizacinės hegemonijos, o ne okupacijos logika. Šios civilizacijos yra ištvermingos, kaip žemė po atominės žiemos – jas galima bombarduoti, bet ne ištrinti. Tinklinės valstybės, kaip Vatikanas ar Izraelis, neturi priklausomybės nuo fizinės teritorijos. Jų esminė galia – tai pasaulinės diasporos, lojalios struktūros, ideologiniai ordinai, infiltruotos institucijos ir užkoduota tapatybė. Hipotetiškai net sunaikinus Vatikaną branduoliniu smūgiu, pats Katalikų tinklas – per Opus Dei, Jėzaus draugiją (jezuitus), pasaulio seminarijas, universitetus ir kunigų-hibridų organizacijas – galėtų veikti toliau, decentralizuotai, o gal net dar radikaliau. Tas pats galioja Izraeliui – tai ne tik teritorija, bet pasaulinė kehilot (bendruomenių) sistema, kurioje finansų, medijų, akademijos ir technologijų sferose egzistuoja sąmoninga arba pusiau sąmoninga kolektyvinė są.

Bwanawbwabwanignht. 😴

Я подумаю.

https://help.shminifund.com/jewish
Все переходим помогаем.

HAPPYT PRIODE MONTH !! ! 🏳️‍🌈🏳️‍🌈🏳️‍🌈🏳️‍🌈🏳️‍⚧️🏳️‍⚧️🏳️‍⚧️🏳️‍⚧️🏳️‍⚧️🏳️‍⚧️🏳️‍⚧️🏳️‍⚧️🏳️‍⚧️🏳️‍⚧️🇺🇳🇺🇳🇺🇳🇩🇿🇩🇿🇩🇿🇩🇿🇩🇿🇦🇫🇦🇫🇦🇫🇦🇫🇦🇫🇦🇫🇦🇬
Bon Appétit.

Tačiau reikia suprasti vieną esminį dalyką – rimta geopolitika, giluminė analizė ir pasaulio sandaros išmanymas niekada nebuvo ir nebus skirtas masėms. Tai ne Holivudo pasakėlės ar populiarių autorių knygos. Nuo seniausių laikų – tiek imperiniame Rytų dvare, tiek senovės Romoje ar Osmanų porte – prie tikrojo valstybinio mąstymo ir strateginio plano buvo prileidžiami tik tie keli išskirtiniai „valstiečiai“, tie reti individai, kurie savo veržlumu, ypatingu protu, lojalumu ir stojiška dvasia įrodydavo vertę. Visi kiti likdavo už borto, gyvendami savo iliuzijų pasaulyje, maitindami save „aukštuoju mokslu“, kuris šiandien neretai tėra parodija – korumpuoti universitetai, atitrūkę nuo realybės dėstytojai, sistemos dievinimas vietoj jos perkūrimo. Tikras išsilavinimas – tai initiacinis kelias, pilnas rizikos, pavojų ir savęs išsižadėjimo. Tai buvo suprantama nuo Platoninės Akademijos iki Rytų mistinių ordinų. Ir tik tie, kurie pereina šį išbandymą, gali būti įleisti į tuos kambarius, kuriuose sprendžiama pasaulio kryptis.

Nyyyya it.

Mokimnhg.